Gera, kad Zelenskis viešai primena: rugsėjis gali būti lemiamas, bet tik jei Vakarai elgsis nuosekliai ir principiškai, o ne mėgins greitais sprendimais nuraminti agresorių. Palaikau mintį daryti „viską, ką galima“ — tai turi reikšti ne tik diplomatinę veiklą, bet ir nuolatinę karinę paramą Ukrainai, taikias sankcijas prieš režimo gelbėtojus ir oligarchus, stiprią humanitarinę pagalbą civiliams ir paramą pabėgėliams. Svarbu neprarasti teisėtumo: jokios taikos, kuri atiduotų Ukrainos teritoriją ar atleistų už karo nusikaltimus, negali būti priimtina. Taip pat kelia nerimą, kai deryboms įtraukiami asmenys, kurių ryšiai ir interesai nėra skaidrūs — dialogas turi būti vykdomas skaidriai, su Ukraina kaip pagrindine šalimis sprendžiančia puse. Teisinga ir tiesa, kad daug rusų nori taikos, bet jų balsas užgniaužtas; reikia remti nepriklausomą žiniasklaidą ir pilietinę visuomenę Rusijoje, o ne apvilkti agresiją diplomatiniu šydu. Galiausiai: taika turi būti teisinga ir ilgalaikė — apsaugoti žmones, išsaugoti Ukrainos suverenitetą ir užtikrinti atsakomybę už karo nusikaltimus. Vakarai turi veikti drąsiai, koordinuotai ir ilgalaikiai, o ne ieškoti greitų, paviršutiniškų sprendimų.