„Neabejoju, kad visiems adekvatiems žmonėms užverda kraujas paskaičius tokias istorijas. Mokyklinės ekskursijos po labirintą metu, parko darbuotojas pagriebia nepilnametę mergaitę, nusitempia į kambariuką ir išžagina. Teismo metu prievartautojui nei sąžinės, nei kaltės jausmas nepabunda – kaltę neigia. Nepaisant to, teismas konstatuoja, kad vyras įvykdė nusikaltimą, panaudojo prievartą ir sužalojo nepilnametės sveikatą. Tačiau atėjus laikui skelbti bausmę – bausmės nėra. Tik taip galima interpretuoti teismo sprendimą prievartautojui leista atsipirkti vien lygtine ir 5 tūkst. eurų bausme. Už visam gyvenimui suluošintą vaiko gyvenimą vietoje, kuri vaikams teikia laisvalaikio paslaugas, kur šeimos yra tikslinė klientų auditorija. Negana to, anot žiniasklaidos, sprendimo motyvuose teismas pažemino ir Lietuvos kariuomenę bei Lietuvos Šaulių Sąjungą. Mat sprendime teigiama, jog skiriant bausmę buvo atsižvelgta į tai, kad prievartautojas yra šaulys bei savanoris. Nemanau, kad Lietuvos kariuomenė ar Šaulių Sąjunga dalina vaikų prievartavimo kreditus savo nariams. Manau, kad tai – pavyzdinės organizacijos, kurios kaip tik įkvepia Lietuvos žmones saugoti ir jaustis saugesniais. Nes egzistuoja tam, kad gintų Lietuvos žmones. Galiausiai tokie sprendimai pagrįstai kerta per žmonių tikėjimą teisingumo sistema Lietuvoje, nes plika akimi matyti, kad prievartautojo orumas buvo maksimaliai apsaugotas. Tuo tarpu aukos orumas nustojo buvęs prioritetu su atmesta apeliacija“
