Saulius Čaplinskas straipsnyje nagrinėja Irkutsko maro istoriją, jos poveikį ir paraleles su Lietuvai aktualiomis epidemijomis. It appears that there is no article provided for me to analyze and extract hashtags from. Please share the article, and I'll help you select the most fitting hashtags.
Linas Kojala teigia, kad susitarimas dėl Grenlandijos yra reikšminga NATO sėkmės istorija, pabrėžianti aljanso gebėjimą reaguoti į strateginius iššūkius Šiaurės Atlante. It seems that the article itself was not included in your message. Could you please provide the article or specify its topic so I can help you select the most fitting hashtags?
Arhimed je bio za svojim tabletom kada ga je ubio rimski vojnik. Zvuči prirodno? Ne baš. A ipak, upravo tu možemo stići ako prošlost dovoljno „ažuriramo“. Gotovo svaka kultura ima modernizovana izdanja starijih autora, uz rasprave o pravopisu, rječniku, uredničkim bilješkama i prilagođavanju savremenom čitaocu. Jedan antikvar mi je jednom rekao da „patina vremena daje vrijednost“ i može praviti razliku između originala i jeftine kopije. Otvaram „Nedjeljne eseje“ Constantina Noice, dolazim do predgovora izdavača u izdanju Humanitasa iz 1992. godine i saznajem da je „pravopis ažuriran“. Čitanje Noice moglo je biti šetnja kroz tridesete i četrdesete godine 20. vijeka. Umjesto toga, tom epohom šetamo s modernim naočalama, udobno smješteni u Uberu, bez straha da ćemo se izgubiti — odnosno da nećemo razumjeti riječi tog vremena, koje su jednostavno mogle biti „prevedene“ u fusnotama. Šta bi bilo kada bismo uzeli i novine iz tog vremena pa ih „ažurirali“? A možda bismo mogli uraditi i rebranding tadašnjih reklama, kako ne bismo previše opterećivali svoje neurone, kao da smo u escape roomu. Zašto stati tu? Mogli bismo ažurirati i udžbenike istorije i napisati da je Arhimeda iz Sirakuze ubio rimski vojnik dok je radio matematiku na svom tabletu. Osnovna ideja ostaje ista, zar ne? Samo epoha nestaje. I još nešto: zašto matematičari ne „ažuriraju“ Pitagoru? Mogu promijeniti oznake. Mogu drugačije objasniti dokaz. Mogu čak napraviti crtež online, pomoću animacije koja nastaje pred očima učenika. Ali Pitagorina teorema ostaje Pitagorina teorema. Pa kada čitamo starijeg autora, zašto ne bismo sačuvali i jezik njegovog vremena — a savremena objašnjenja stavili u fusnote? I još jedno posljednje pitanje za Humanitas i za one koji rade na univerzitetskim književnim i filološkim odsjecima: ako vas današnji školarci za nekoliko decenija „ažuriraju“ pomoću # i emojija, da li bi vam to odgovaralo? #Humanitas #ConstantinNoica #Noica #NedjeljniEseji #Arhimed #Pitagora #Hashtag #Emoji #MrStorywise #AžuriraniPravopis #IstorijaJezika #20260920_1926 #Crnogorski #Montenegrin #Književnost #Istorija #ExYugoslavia #ExIugoslavia
Beveik kiekviena kultūra turi modernizuotų senųjų autorių leidimų, o kartu ir diskusijų apie rašybą, žodyną, redakcines pastabas bei pritaikymą šiuolaikiniam skaitytojui. Vienas antikvaras man kadaise pasakė, kad „laiko patina suteikia vertės“ ir gali būti tai, kas skiria originalą nuo pigios kopijos. Atsiverčiu Constantin Noica „Sekmadienio esė“, prieinu prie leidėjo pratarmės 1992 metų Humanitas leidime ir sužinau, kad „rašyba buvo atnaujinta“. Skaityti Noicą galėjo reikšti pasivaikščiojimą po 1930-uosius ir 1940-uosius. Vietoj to einame į tą kelionę su šiuolaikiniais akiniais, patogiai įsitaisę Uber automobilyje, nebijodami pasiklysti — tai yra nesuprasti to meto žodžių, kuriuos būtų buvę galima paprasčiausiai „išversti“ išnašose. O kas būtų, jei paimtume ir to meto laikraščius bei juos „atnaujintume“? Galbūt reikėtų ir senąsias reklamas pervadinti bei perkurti, kad mūsų neuronams nereikėtų per daug dirbti, tarsi būtume escape room’e. Kodėl čia sustoti? Galėtume atnaujinti ir istorijos vadovėlius bei parašyti, kad Archimedą iš Sirakūzų nužudė romėnų kareivis, kai šis sprendė matematikos uždavinius savo planšetėje. Pagrindinė mintis juk lieka ta pati, ar ne? Tik epocha išnyksta. Ir dar vienas dalykas: kodėl matematikai „neatnaujina“ Pitagoro? Jie gali pakeisti žymėjimą. Gali kitaip paaiškinti įrodymą. Gali net sukurti brėžinį internete, pasitelkę animaciją, kuri atsiranda mokinių akyse. Tačiau Pitagoro teorema lieka Pitagoro teorema. Tad kai skaitome senesnį autorių, kodėl neišsaugojus ir jo epochos kalbos — o šiuolaikinius paaiškinimus nepateikus pastabose? Ir paskutinis klausimas Humanitas bei universitetų literatūros ir filologijos žmonėms: jei po kelių dešimtmečių šiandienos mokiniai jus „atnaujins“ naudodami # ir emoji, ar jums tai patiktų? #Humanitas #ConstantinNoica #Noica #SekmadienioEsė #Archimedas #Pitagoras #Hashtag #Emoji #MrStorywise #AtnaujintaRašyba #KalbosIstorija #20260920_1926 #Lietuvių #Lithuanian #Literatūra #Istorija
Gotovo svaka kultura ima modernizovana izdanja starijih autora, uz rasprave o pravopisu, rječniku, uredničkim bilješkama i prilagođavanju savremenom čitaocu. Jedan antikvar mi je jednom rekao da „patina vremena daje vrijednost“ i može praviti razliku između originala i jeftine kopije. Otvaram „Nedjeljne eseje“ Constantina Noice, dolazim do predgovora izdavača u izdanju Humanitasa iz 1992. godine i saznajem da je „pravopis ažuriran“. Čitanje Noice moglo je biti šetnja kroz tridesete i četrdesete godine 20. vijeka. Umjesto toga, tom epohom šetamo s modernim naočarima, udobno smješteni u Uberu, bez straha da ćemo se izgubiti — odnosno da nećemo razumjeti riječi tog vremena, koje su jednostavno mogle biti „prevedene“ u fusnotama. Šta bi bilo kada bismo uzeli i novine iz tog vremena pa ih „ažurirali“? A možda bismo mogli uraditi i rebranding tadašnjih reklama, kako ne bismo previše opterećivali svoje neurone, kao da smo u escape roomu. Zašto stati tu? Mogli bismo ažurirati i udžbenike istorije i napisati da je Arhimeda iz Sirakuze ubio rimski vojnik dok je radio matematiku na svom tabletu. Osnovna ideja ostaje ista, zar ne? Samo epoha nestaje. I još nešto: zašto matematičari ne „ažuriraju“ Pitagoru? Mogu promijeniti oznake. Mogu drugačije objasniti dokaz. Mogu čak napraviti crtež online, pomoću animacije koja nastaje pred očima učenika. Ali Pitagorina teorema ostaje Pitagorina teorema. Pa kada čitamo starijeg autora, zašto ne bismo sačuvali i jezik njegovog vremena — a savremena objašnjenja stavili u fusnote? I još jedno posljednje pitanje za Humanitas i za one koji rade na univerzitetskim književnim i filološkim odsjecima: ako vas današnji školarci za nekoliko decenija „ažuriraju“ pomoću # i emojija, da li bi vam to odgovaralo? #Humanitas #ConstantinNoica #Noica #NedjeljniEseji #Arhimed #Pitagora #Hashtag #Emoji #MrStorywise #AžuriraniPravopis #IstorijaJezika #20260920_1926 #Crnogorski #Književnost #Istorija #ExYugoslavia #ExIugoslavia
Gotovo svaka kultura ima modernizovana izdanja starijih autora, uz rasprave o pravopisu, rečniku, uredničkim beleškama i prilagođavanju savremenom čitaocu. Jedan antikvar mi je jednom rekao da „patina vremena daje vrednost“ i može da napravi razliku između originala i jeftine kopije. Otvaram „Nedeljne eseje“ Constantina Noice, dolazim do predgovora izdavača u izdanju Humanitasa iz 1992. godine i saznajem da je „pravopis ažuriran“. Čitanje Noice moglo je biti šetnja kroz tridesete i četrdesete godine 20. veka. Umesto toga, tom epohom šetamo s modernim naočarima, udobno smešteni u Uberu, bez straha da ćemo se izgubiti — odnosno da nećemo razumeti reči tog vremena, koje su jednostavno mogle biti „prevedene“ u fusnotama. Šta bi bilo kada bismo uzeli i novine iz tog vremena pa ih „ažurirali“? A možda bismo mogli da uradimo i rebranding tadašnjih reklama, kako ne bismo previše opterećivali svoje neurone, kao da smo u escape roomu. Zašto stati tu? Mogli bismo da ažuriramo i udžbenike istorije i napišemo da je Arhimeda iz Sirakuze ubio rimski vojnik dok je radio matematiku na svom tabletu. Osnovna ideja ostaje ista, zar ne? Samo epoha nestaje. I još nešto: zašto matematičari ne „ažuriraju“ Pitagoru? Mogu da promene oznake. Mogu drugačije da objasne dokaz. Mogu čak i da naprave crtež online, pomoću animacije koja nastaje pred očima učenika. Ali Pitagorina teorema ostaje Pitagorina teorema. Pa kada čitamo starijeg autora, zašto ne bismo sačuvali i jezik njegovog vremena — a savremena objašnjenja stavili u fusnote? I još jedno poslednje pitanje za Humanitas i za one koji rade na univerzitetskim književnim i filološkim odsecima: ako vas današnji školarci za nekoliko decenija „ažuriraju“ pomoću # i emodžija, da li bi vam to odgovaralo? #Humanitas #ConstantinNoica #Noica #NedeljniEseji #Arhimed #Pitagora #Hashtag #Emoji #MrStorywise #AžuriraniPravopis #IstorijaJezika #20260920_1926 #Srpski #Književnost #Istorija #ExYugoslavia #ExIugoslavia
„Neabejoju, kad visiems adekvatiems žmonėms užverda kraujas paskaičius tokias istorijas. Mokyklinės ekskursijos po labirintą metu, parko darbuotojas pagriebia nepilnametę mergaitę, nusitempia į kambariuką ir išžagina. Teismo metu prievartautojui nei sąžinės, nei kaltės jausmas nepabunda – kaltę neigia. Nepaisant to, teismas konstatuoja, kad vyras įvykdė nusikaltimą, panaudojo prievartą ir sužalojo nepilnametės sveikatą. Tačiau atėjus laikui skelbti bausmę – bausmės nėra. Tik taip galima interpretuoti teismo sprendimą prievartautojui leista atsipirkti vien lygtine ir 5 tūkst. eurų bausme. Už visam gyvenimui suluošintą vaiko gyvenimą vietoje, kuri vaikams teikia laisvalaikio paslaugas, kur šeimos yra tikslinė klientų auditorija. Negana to, anot žiniasklaidos, sprendimo motyvuose teismas pažemino ir Lietuvos kariuomenę bei Lietuvos Šaulių Sąjungą. Mat sprendime teigiama, jog skiriant bausmę buvo atsižvelgta į tai, kad prievartautojas yra šaulys bei savanoris. Nemanau, kad Lietuvos kariuomenė ar Šaulių Sąjunga dalina vaikų prievartavimo kreditus savo nariams. Manau, kad tai – pavyzdinės organizacijos, kurios kaip tik įkvepia Lietuvos žmones saugoti ir jaustis saugesniais. Nes egzistuoja tam, kad gintų Lietuvos žmones. Galiausiai tokie sprendimai pagrįstai kerta per žmonių tikėjimą teisingumo sistema Lietuvoje, nes plika akimi matyti, kad prievartautojo orumas buvo maksimaliai apsaugotas. Tuo tarpu aukos orumas nustojo buvęs prioritetu su atmesta apeliacija“
„Neabejoju, kad visiems adekvatiems žmonėms užverda kraujas paskaičius tokias istorijas. Mokyklinės ekskursijos po labirintą metu, parko darbuotojas pagriebia nepilnametę mergaitę, nusitempia į kambariuką ir išžagina. Teismo metu prievartautojui nei sąžinės, nei kaltės jausmas nepabunda – kaltę neigia. Nepaisant to, teismas konstatuoja, kad vyras įvykdė nusikaltimą, panaudojo prievartą ir sužalojo nepilnametės sveikatą. Tačiau atėjus laikui skelbti bausmę – bausmės nėra. Tik taip galima interpretuoti teismo sprendimą prievartautojui leista atsipirkti vien lygtine ir 5 tūkst. eurų bausme. Už visam gyvenimui suluošintą vaiko gyvenimą vietoje, kuri vaikams teikia laisvalaikio paslaugas, kur šeimos yra tikslinė klientų auditorija. Negana to, anot žiniasklaidos, sprendimo motyvuose teismas pažemino ir Lietuvos kariuomenę bei Lietuvos Šaulių Sąjungą. Mat sprendime teigiama, jog skiriant bausmę buvo atsižvelgta į tai, kad prievartautojas yra šaulys bei savanoris. Nemanau, kad Lietuvos kariuomenė ar Šaulių Sąjunga dalina vaikų prievartavimo kreditus savo nariams. Manau, kad tai – pavyzdinės organizacijos, kurios kaip tik įkvepia Lietuvos žmones saugoti ir jaustis saugesniais. Nes egzistuoja tam, kad gintų Lietuvos žmones. Galiausiai tokie sprendimai pagrįstai kerta per žmonių tikėjimą teisingumo sistema Lietuvoje, nes plika akimi matyti, kad prievartautojo orumas buvo maksimaliai apsaugotas. Tuo tarpu aukos orumas nustojo buvęs prioritetu su atmesta apeliacija“
Neabejoju, kad visiems adekvačiams žmonėms užverda kraujas paskaičius tokias istorijas.Mokyklinės ekskursijos po labirintą metu, parko darbuotojas pagriebia nepilnametę mergaitę, nusitempia į kambariuką ir išprievartauja. Teismo metu prievartautojui nei sąžinės, nei kaltės jausmas nepabunda – kaltę neigia. Narkotikų vartojimas Lietuvoje auga: specialistai įspėja apie naują pavojųNepaisant to, teismas konstatuoja, kad vyras įvykdė nusikaltimą, panaudojo prievartą ir sužalojo nepilnametės sveikatą. Tačiau atėjus laikui skelbti bausmę – bausmės nėra.Tik taip galima interpretuoti teismo sprendimą prievartautojui leista atsipirkti vien lygtine + 5000 eurų bausme.Už visam gyvenimui suluošintą vaiko gyvenimą vietoje, kuri vaikams teikia laisvalaikio paslaugas, kur šeimos yra tikslinė klientų auditorija.Negana to, anot žiniasklaidos, sprendimo motyvuose teismas pažemino ir Lietuvos kariuomenę bei Lietuvos Šaulių Sąjungą. Mat sprendime teigiama, jog skiriant bausmę buvo atsižvelgta į tai, kad prievartautojas yra šaulys bei savanoris.Susiję straipsniai Kaune – papildoma 18-metės išprievartavimu ir nužudymu kaltinamo mafijos boso apklausa: nepatogių detalių jau „neatsimena“ (2) Nepilnametę labirintų parke Anykščių rajone išžaginęs klounas lieka laisvėje (2) Skandalas populiariausiame britų projekte: dalyvės teigia, kad jas išprievartavo televizijos partneriai (1) Nemanau, kad Lietuvos kariuomenė ar Šaulių Sąjunga dalina vaikų prievartavimo kreditus savo nariams. Manau, kad tai pavyzdinės organizacijos, kurios kaip tik įkvepia Lietuvos žmones saugoti ir jaustis saugesniais. Nes egzistuoja tam, kad GINTŲ Lietuvos žmones.Galiausiai tokie sprendimai pagrįstai kerta per žmonių tikėjimą teisingumo sistema Lietuvoje, nes plika akimi matyti, kad prievartautojo orumas buvo maksimaliai apsaugotas. Tuo tarpu aukos orumas nustojo buvęs prioritetu su atmesta apeliacija
Praėjusi liepa Jungtinėse Valstijose buvo karščiausias mėnuo per visą stebėjimų istoriją, o rekordinės temperatūros fiksuotos ir Europoje, kur birželio ir liepos mėnesiai taip pat nustatė naujus rekordus, paveikdami apie 900 mln. žmonių. #KarščioBangos #KlimatoKaita #DulkiųKatilas
Vakarų Europa šią vasarą patiria rekordines karščio bangas ir ekstremalią sausras, o miškų gaisrai kelia grėsmę keliose šalyse, kur temperatūra pasiekė aukščiausius lygius per visą stebėjimų istoriją. #klimatoKaita #miškųGaisrai #sausiOras
Ebolos viruso protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje tapo didžiausiu per visą istoriją, nepaisant pastangų jį suvaldyti, kadangi per pastarąją savaitę užfiksuota daugiausia naujų užsikrėtusių asmenų ir mirčių, o Pasaulio sveikatos organizacija ragina imtis skubių priemonių epidemijos plitimui sustabdyti. #EbolosProtrūkis #KongoDR #Sveikata
Vilniaus straipsnyje pateikiama siaubinga istorija apie serbą Ljubisą Karovičių, kuris per skrydį iš Graikijos į Vokietiją patyrė traumą, kai „Ryanair“ lėktuvo langas sprogus jį ištraukė į lauką, tačiau jo žmona ir keli keleiviai sugebėjo jį sugrąžinti atgal į saloną, nepaisant aviakompanijos neadekvačios reakcijos į šią situaciją. #Ryanair #orlaiviųincidentas #gelbėjimas
Aš sakyčiau, kad nenormali situacija yra, kai valstybė moka baudą, bet valstybės aukščiausi politikai, valstybės vadovai sako, kad mokame baudą už nieką ir tirti daugiau nereikia. Tai aš manyčiau, kad tai yra garbės reikalas atsakyti į klausimus. Antraip ta istorija nesibaigs, ji tęsis – baudų gali būti ateityje ir dar daugiau.
Ekspedicija į Kazachstano ypatinguosius lagerius atskleidė skausmingą Lietuvos istoriją, kai politiniai kaliniai, tarp kurių buvo ir daug lietuvių, stengėsi atminti savo praeitį ir pagerbti sukilimo prieš Sovietų valdžią, vykusio 1954 m. Kengyro lageryje, atminimą. #Kazachstanas #Lietuva #istorinėAtmintis
Aš pasitikiu Lietuvos institucijų vertinimu, kad amerikiečių kalėjimo šalyje nebuvo, ir nemanau, kad šią istoriją reikėtų aiškintis iš naujo.
Oskaras Koršunovas, grįžęs iš Ukrainos po ketvirtosios vizito, dalinasi savo įspūdžiais ir patirtimi, pažymėdamas, kad norint suprasti pasaulį ir išgyventi, būtina bent kartą apsilankyti šioje šalyje, kurios istorija ir liaudies dvasia yra ryškiai atsiskleidusios per konfliktus ir revoliucijas. #Ukraina #teatras #OskarasKoršunovas
Tadas Kosciuška, gimęs kaip smulkusis Lietuvos bajoras, tapo pasaulinio masto laisvės ikona, kai savo išskirtiniais gebėjimais ir moralinėmis vertybėmis suformavo ne tik Amerikos nepriklausomybės kovą, bet ir Lenkijos bei Lietuvos istorinę kovą už laisvę, įkvėpdamas žmones visame pasaulyje. #TadasKosciuška #laisvė #istorija
Įgyvendintas svarbus bioarcheologinis tyrimas atskleidė senovės vilniečių gyvenimo istorijas, analizuojant jų palaikus ir mitybą, o rezultatai rodo socialinės nelygybės pėdsakus, skirtumus tarp mitybos pagal socialinį statusą ir religinius įsitikinimus per įvairius laikotarpius. #bioarcheologija #Vilnius #LietuvosIstorija
Šilčiausi linkėjimai Lietuvos tautai su Valstybės diena. Prieš mums tampant viena valstybe, abi pusės buvo iki alkūnių įsmirdėjusios savo būsimų bendrapiliečių krauju. Vis dėlto sukūrėme didžiausią demokratinę valstybę Europoje. Gerbiame savo skirtumus ir pagerbiame mūsų šlovingą bendrą istoriją, įskaitant Kremliaus ir Maskvos užėmimą 1610 m. Su gimtadieniu, kolegos lietuviai! #Lietuva #ValstybėsDiena #Istorija
